„Man fizika ne prie širdies...“ – girdėta? Turbūt nėra mokyklos, kur bent vienas mokinys nebūtų taręs: „Aš tai humanitaras, fizika – ne man“. Arba: „Viskas būtų gerai, bet tie uždaviniai…“.
Fizika dažnai atrodo kaip dalykas iš kitos planetos: skaičiai, raidės, formulės, diagramos, dėsniai, kuriuos kažkas (turbūt Niutonas ar Ohmas) sugalvojo tam, kad gyvenimas būtų sunkesnis. Apklausos rodo, kad šis jausmas – ne iš piršto laužtas.
TIMSS (angl. Trends in International Mathematics and Science Study) – tai tarptautinis tyrimas, vertinantis 4 ir 8 klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų (taip pat fizikos) pasiekimus bei jų požiūrį į mokymąsi. Lietuva jame dalyvauja nuo 2003 metų. Pagal naujausius TIMSS duomenis, apie 30 % mokinių nurodo, kad nemėgsta fizikos, o jų motyvaciją dažnai mažina sudėtinga terminija, abstrakčios sąvokos ir matematika. Kitaip tariant – fizika išties daugeliui atrodo sunki, bet gera žinia: tai nėra nei asmeninė bėda, nei amžina diagnozė. Dažniausiai – tai tiesiog ženklas, kad mokymosi būdas dar nerado tinkamo kelio į galvą, o kartais ir į širdį.
Kodėl fizika atrodo sunki? Vienuose dalykuose užtenka gero teksto suvokimo. Kitur reikia loginio mąstymo. Dar kituose tenka skaičiuoti. Dailėje ar dizaine – „akies“ proporcijoms ir paklusnios rankos piešimui, o štai fizikoje reikia visko viename: teksto skaitymo, formulės sprendimo, schemos supratimo, priežasties numatymo, kartais net „užuodimo“, kur čia kažkas nesueina. Tai tarsi protinis sporto kompleksas – iš pradžių atrodo sunku, bet kai įsivažiuoji – atsiranda jėga visose srityse.
Fizika kalba savo kalba. Fizika turi savo žodyną: jėga, galia, energija, impulsas, varža... Visi šie žodžiai turi kasdienes reikšmes, bet fizikoje jie reiškia ką kita. Čia „galia“ nėra politikos sinonimas, o „įtampa“ – ne psichologinė tarp klasės draugų. Reikia laiko perprasti šį kalbėjimą – kaip mokantis naujos kalbos. Tik vietoje „bonjour“ turim „U = I · R“.
Matematika yra fizikos draugė. Fizika labai myli matematiką. Kartais net per daug. Ir jei matematika tavęs nemylėjo atgal – fizika gali atrodyt kaip šaltas santykis be perspektyvų, bet čia nereikia būti matematiku – užtenka mokėti taikyti paprastas formules, logiškai mąstyti, o svarbiausia – nebijoti suklysti.
Abstrakcija – priešai be veido. Kažkur juda kūnas. Veikia jėga. Slankioja krūvis. Visa tai – nematoma. O nematoma – dažnai sunkiai suprantama. Kai kurie reiškiniai reikalauja vaizduotės, o ne iškalimo. Ir štai čia prasideda bėdos.
Geros naujienos: sunkumas – tai laikina būsena. Fizika pradeda gyventi, kai ją prisijaukini. Kai darai bandymą, sukuri projektą, paimi į rankas švytuoklę ar srovės šaltinį – fizika iš dvimačio vadovėlio šoka į gyvenimą. Tada supranti: „Ei, tai ne taip ir baisu“.
Klausti – ne silpnumas, o stiprybė, fizikos neišmoksi, jei bandysi viską suprasti iškart. Jei klausi, jei domiesi, jei priimi, kad kol kas nesupranti – tai jau pusė pergalės. Fizika mėgsta kantrybę. Taip nebūna, kad pastangos yra o rezultato jokio.
Papildomas mokymasis gali būti žingsnis į sėkmę. Pamokose ne visada spėji įsigilinti – ypač jei tema sudėtinga, o mokinių klasėje daug. Papildomos pamokos, kur gali klausyti savo tempu, klausti drąsiai, gauti paaiškinimą kitu kampu – tai ne silpnųjų pasirinkimas, o gudruolių ėjimas.
Kaip įveikti fizikos kalną? Skaidyti sudėtingą dalyką į mažus žingsnius. Kaip valgant tortą – po gabaliuką. Kaip bėgime, negalima pradėti bėgioti bėgant maratoną. Daug klausyti ir daug klausti. Mokytojo misija ne fokusus rodyti – jis čia tam, kad padėtų. Nebijoti klaidų, net Einšteinas sakė: „Kas niekada neklydo, tas nieko naujo nebandė.“ Bandyti susieti fiziką su gyvenimu. Ne „kas yra varža?“, o „kodėl šitas prailgintuvas taip smarkiai kaista?“
Fizika – ne IQ, o požiūrio reikalas. Fizika nėra tik gudriems. Ji – smalsiems, atkakliems, tiems, kurie nebijo ne iškart suprasti. Ir kai fizikos dėsniai pradeda „sueiti“, pajunti ypatingą džiaugsmą – kaip kai pats susiremontuoji dviratį ar supranti, kodėl neiškepa blynas.
Fizika niekada nebus visiškai lengva – bet ji gali būti suprantama, įdomi, o kartais net juokinga.
