Fizika – ne tik formulių kratinys: kam jos iš tikrųjų reikia?
Be fizikos net arbatos neišsivirsi
Daug kas sako: „Fizika – tai tie keisti skaičiavimai su raidėm vietoj skaičių“. Kiti prideda: „O jei skaičiai fizikoje, tai astronominiai“. Beveik tiesa, bet tik iš pirmo žvilgsnio, nes iš tikrųjų fizika – tai mūsų Pasaulio instrukcija. Tik ne ta, kur rašoma mažom raidėm nežinoma kalba, o tokia, kuri padeda suprasti, kodėl kiaušinis krinta, bet žvirblis skrenda, ir kaip mūsų balsas per telefoną pasiekia Australiją greičiau nei paštas – net jeigu siuntų tarnybos labai stengiasi.
Fizika – tai kasdienybė. Kai paspaudi virdulio įjungimo mygtuką – elektra. Kai arbatinukas švilpia – tai termodinamika. Kai įsipili arbatą ir netyčia nudegi liežuvį – vėl fizika (šilumos perdavimas). Kai šukteli „ai, skauda liežuvį“, turime reikalų su akustika. Kai bandai užvirti vandenį mikrobangėje ir staiga kyla mini-sprogimas – čia jau bangos. Net kai nerandi Wi-Fi ryšio – ir tai jau elektromagnetizmas. Trumpai – fizika gyvena kiekvienuose namuose be jokio busto savininko sutikimo ir nuomos mokesčio. Lavina ne tik smegenis, bet ir mąstymą
Fizikos grožis – ne tik žinios apie daiktus ir jų veikimą, fizika yra gebėjimas mąstyti, stebėti, įtarinėti, analizuoti. Tai kaip treniruotė smegenims – tik vietoje hantelių turi skriemulius, svirtis ir elektrostatiką, grafikus ir formules, priežastis ir pasekmes, klaidas ir paklaidas.
O gerai treniruotas mąstymas – praverčia visur: nuo sprendimų priėmimo iki gebėjimo atskirti „pseudomokslą“ nuo tikros informacijos. Pavojų čia slypi daug, kažkas įrodinėja, kad Žemė plokščia, kažkas gąsdina 5G ar kontreilais danguje. Turint fizikos žinių, net naujienų tarnybų žinios kartais skamba kitaip, kitaip „skaitosi“ fantastinė literatura ir kitaip „matosi“ fantastiniai filmai, pavyzdžiui galima suprasti, kad paminėto -350oC šalčio Visatoje nebūna. Fizika formuoja bendrą pasaulio suvokimą, ne veltui senovės Graikijoje viską, kas susiję su pasaulio sandara, judėjimu, materija, laiku ar erdve buvo aprašoma „Gamtos filosofijoje“. Physis graikiškai – gamta.
Kaip ir kodėl?
Dabartinė fizika sprendžia tiek fundamentalius, tiek taikomuosius klausimus apie pasaulį. Viena kryptis ieško atsakymų į giliausius Visatos klausimus: kas yra tamsioji materija ir tamsioji energija, kaip veikia gravitacija kvantiniame lygmenyje, ar yra daugiau nei keturi matmenys. Kita – kuria naujas technologijas, pvz., kvantinius kompiuterius, pažangius medžiagų modelius, branduolinę energetiką ar tikslias medicinos diagnostikos priemones. Šiuolaikinė fizika bando suprasti, kaip veikia visa Visata – nuo subatominės dalelės iki galaktikų ir paversti šį supratimą naudinga realybe.
Fizika – tai metodas pažinti pasaulį remiantis stebėjimais, eksperimentais ir loginėmis išvadomis. Fizika neatsako į klausimus apie prasmę, vertybes ar dvasinę patirtį – tai jau tikėjimo ar filosofijos sritis. Daug žymių mokslininkų yra arba buvo tikintys žmonės, ir jiems fizika netrukdė tikėti – kaip ir tikėjimas netrukdė tyrinėti pasaulį. Visuotinai pripažinta Didžiojo sprogimo teorija paaiškina Visatos atsiradimą ir evoliuciją, šios teorijos autorius – kunigas mokslininkas. Taip, vienas iš Didžiojo sprogimo teorijos kūrėjų buvo Belgų kunigas Georges Lemaître – katalikų dvasininkas, astrofizikas ir matematikas. Jis 1927 m. pasiūlė idėją, kad Visata plečiasi, ir kad viskas prasidėjo nuo „pirminio taško“ – būtent ši idėja vėliau tapo Didžiojo sprogimo teorijos pagrindu.
Ironiška, bet tuo metu kai kurie mokslininkai šią teoriją kritikavo kaip per daug „religinę“, o Lemaître pats nuosekliai skyrė mokslinius faktus nuo teologinių išvadų – jis tikėjo, kad mokslas ir tikėjimas nėra konkuruojančios tiesos, o skirtingi pažinimo būdai. Fizika aiškina KAIP veikia pasaulis, o tikėjimas dažnai ieško atsakymo į KODĖL.
Tavo karjera dar neprasidėjo – bet fizika jau čia
Net jei dabar nežinai, kuo būsi užaugęs, fizika neužrakina durų – ji jas atveria. Tarp studijų krypčių, kurioms fizika svarbi: inžinerija, medicina (ypač radiologija, kineziterapija), IT, architektūra, aviacija, robotika, žemės ūkio technologijos, tvarios energetikos sritys, o net ir muzikos technologijos – taip, garsas taip pat turi bangas! Ir net jeigu galų gale tapsi rašytoju – žinoti, kodėl dūmai kyla, o sviedinys skrenda parabole, pravers parašyti fantastinį ar tikrais faktais paremtą romaną. Fizika ne tik uždavinius spęsti išmoko, fizika pratina nebijoti sudėtingų dalykų, priimti iššūkius, paaiškinti nepaaiškinamą. Kai pradedi suprasti pasaulį iš vidaus, atsiranda pasitikėjimas – panašiai kaip bėgikui, kuris supranta, kad svarbu ne tik greitas startas ar įspūdingas finišas, bet tik didelis vidutinis greitis gali atnešti pergalę.
Fizika – tai ne raketų mokslas. Nors... kartais ir raketų, bet daug dažniau – tai kelias į platesnį pasaulio suvokimą ir tvirtesnį „aš galiu“ jausmą. Visai nesvarbu, ar sieki Marso, ar tiesiog nori suprasti, kodėl tavo telefonas šaltyje greičiau išsikrauna – fizika bus tavo pusėje.
