Kada prasideda fizika ir kaip jos mokoma Lietuvoje?
Fizika nėra tas dalykas, kuris pasibeldžia į mokyklos duris su šūkiu „Labas, aš – fizika, spręsim uždavinius!“ Ji į klasę įslenka palaipsniui.
5–6 klasėje ji dažniausiai „pasislepia“ gamtos pažinimo dalyke: čia atsiranda pirmieji terminai – temperatūra, jėga, medžiagų savybės.
7 klasėje fizika tampa atskira disciplina – pirmą kartą atsiveria vadovėlis, pamatome, kas tas Niutonas, kas tie kūnai, ir iš kur ta šviesa.
8 klasėje fizikos apimtis stiprėja – mokomės ne tik apie elektrą, bet dar apie atomą ir Visatą.
9–10 klasėje mokomasi toliau, gilėja supratimas apie dėsnius, formules ir jų taikymą.
11 klasėje – jau sprendimo metas: mokytis toliau ar ne? 11 klasėje laikoma I valstybinio fizikos egzamino dalis, 12 klasėje – antra. Pagal 2023–2024 mokslo metų duomenis, iš beveik 29 300 pirmosios brandos egzaminų sesijos dalyvių fizikos egzaminą pasirinko tik apie 4 700 mokinių. Tai reiškia, jog vos apie 16 % vienuoliktokų pasirenka tęsti fizikos mokymąsi iki brandos egzamino. Tai gana nedidelė dalis, ypač atsižvelgiant į fizikos svarbą ir technokratinių darbuotojų poreikį rinkoje.
Kasmet valstybinio fizikos egzamino neišlaiko apie 5 % jį laikiusių abiturientų. Fizikos brandos egzamino vidutinis balas kasmet svyruoja apie 50 balų iš 100. Įdiegus atnaujintas Bendrojo ugdymo programas egzamino išlaikymo kartelė yra 35 balai, ankščiau buvo 16.
Jei fizika pasirenkama kaip vienas iš privalomų egzaminų – jos balas gali sudaryti 20–40 % konkursinio balo, priklausomai nuo pasirinktos studijų programos. Pavyzdžiui, stojant į IT inžineriją, informacines sistemas ar inžinerijos mokslus – fizikos egzaminas dažnai įtraukiamas kaip vienas iš pagrindinių dalykų. Be to, fizikos brandos egzaminas – tai didelis šansas įgyti papildomų balų už pasiekimus: jei buvo dalyvauta olimpiadose ar konkursuose, galima papildimai gauti iki 2,5 balo į konkursinį balą. Tai dažnai padeda įstoti pasirinktas specialybes ir į valstybės finansuojamas vietas.
O kam man ta fizika? Aš juk noriu būti... Tikėtina, kad šitą sakinį savo galvoje ar balsu ištarė ne vienas mokinys. Ir ne vieną kartą. Aš noriu būti gydytojas, o ne fizikas. Aš noriu būti programuotoja, ne kokia ten elektros montuotoja. Aš kursiu interjerus, ne orbitas.
Pasirodo, fizika yra visur. Kartais – pagrindas, o kartais – konkurencinis pranašumas. Nes fizika ne tik moko, kaip pasaulis veikia, bet ir išmoko tave veikti pasaulyje.
Kur reikalinga fizika?
Inžinerija. Statybos, elektrotechnika, mechanika, automatikos sistemos, medžiagų mokslas... Visi šie žodžiai – su fizikos šaknimi. Be fizikos ten – kaip be griaučių. Fizika – nesirenka berniukų ar mergaičių, kviečia visus.
Medicina ir sveikatos mokslai. Radiologai, kineziterapeutai, odontologai, biomedikai – jie visi turi žinoti fizinius reiškinius: rentgeno spindulius, slėgį, judėjimą, ultragarso veikimą. Fizika ne tik padeda gydyti – ji padeda suprasti kūną kaip sistemą. Būsimiems šių specialybių atstovams bent kelis semestrus fizika būna kaip mokomasis dalykas ir įvertinama nemažai studijų kreditų.
IT ir technologijos. Programavimas atrodo tolimas nuo fizikos? Tik iki tol, kol nepereini prie praktinių komercinių užsakymų, dirbtinio intelekto, kompiuterinės grafikos, signalų perdavimo ar kvantinių kompiuterių. Be fizikos čia – nė žingsnio.
Aviacija, kosmosas, robotika. Jei kada nors svajojai valdyti droną, kurti palydovą ar sukonstruoti robotą, kuris paduotų kavą – sveikiname, fizika tau reikalinga. Beje, net pilotai mokosi aerodinamikos, t. y. labai konkrečios ir labai reiklios fizikos dalies.
Tvari energetika ir klimato sprendimai. Ateities pasaulis – ne tik programavimas, bet ir žaliosios technologijos: saulės energija, vėjo jėgainės, šilumos siurbliai, CO₂ mažinimo sprendimai. Kas visa tai jungia? Teisingai – fizika.
Netikėtos sritys, kur „matosi fizikos ausys“:
- Architektūra ir dizainas – reikia žinoti statiką, šilumos sklaidą, akustiką.
- Muzikos technologijos, garsas = bangos.
- Psichologija (neurofizika) – smegenų signalai, magnetinės rezonanso technologijos.
- Sporto mokslai – kūno judesio analizė, trajektorijos, jėgos veikimas.
- Net animacija ar žaidimų kūrimas – fizikos varikliai valdo judesius, šviesą, šešėlius.
Ką reiškia fizika darbo rinkoje? Inžinerinių specialybių poreikis Lietuvoje.
Fizika Lietuvoje – ne tik mokyklinis dalykas, bet ir raktas į labai paklausias profesijas, ypač technologijų ir inžinerijos srityse.
ICT (Information and Communication Technologies) sektoriuje Lietuvoje atsiranda vis daugiau darbo vietų, o specialistų trūkumas jau pastebimas. Remiantis „Unicorns Lithuania“ duomenimis, tik IT sektoriuje iki 2025 m. trūks apie 7 600 talentų, tarp kurių daug DevOps inžinierių ir duomenų inžinierių. Kur čia fizika? Duomenų perdavimas – tai ne stebuklas, o radijo bangos, šviesolaidžiai, moduliacija, triukšmo lygiai, ir visa tai aprašoma fizikos dėsniais. Tinklų inžinieriai, DevOps’ai, sistemų architektai – turi bent iš principo suprasti, kodėl vieni kabeliai „greitesni“ už kitus, kodėl reikia ekranavimo, ką reiškia interferencija ar signalo gesimas.
Įmonės praneša, kad dauguma naujų pozicijų Lietuvoje – būtent technologijų ir inžinerijos srityse, statybų, energetikos, automatizacijos sektorius auga ir plečia savo darbuotojų komandas. Pagal darbo pasiūlos skelbimus tai matoma. Matoma ir tai, kad į laisvą darbo vietą būna vos vienas pretendentas, kiti neturi reikiamų kompetencijų.
Eurostat duomenimis, aukštąjį išsilavinimą fizinių mokslų, technologijų ir inžinerijos (STEM) srityse įgijusių 25–34 metų lietuvių dalis yra truputį aukštesnė už OECD ((Organisation for Economic Co-operation and Development) vidurkį – tai rodo ambicingą šalies švietimo kryptį projektuojant ateities darbo jėgą.
Kuo išsiskiria „fizikas“ darbo rinkoje?
Fizikos mokęsis žmogus – tai:
- sprendimų ieškotojas, o ne problemos kartotojas;
- logiškas, bet kūrybiškas;
- gebantis analizuoti, bet ir priimti realų sprendimą;
- tas, kuris ne pasimeta, kai sistema sulūžta – o bando ją pataisyti.
Jei netapsi fiziku, fizika paliks tavyje įgūdžius visam gyvenimui – kaip mokėjimą vairuoti ar pasikeisti elektros lemputę (bet saugiai, žinoma). Fizika neišrenka už tave profesijos. Ji tiesiog atidaro daugiau durų, nei uždaro. Ji suteikia ne tik žinių, bet ir pasitikėjimo – kad susidūrus su sudėtingu reiškiniu, tu bent jau nepasimesi. O gal net paaiškinsi jį kitiems.
